Registruokitės į buhalterinius kursus Alytuje

Renkama 12 žmonių grupė. Kursų pradžia balandžio 25 d. Užsiėmimų pradžia 17:30h. Pabaiga 20:30h. Du užsiėmimai per savaitę. Viso 36 akademinės valandos. Kursus ves lektorė Auksė Makšeckienė. (29 m. buhalterės ir lektorės darbo patirtis). Kursų pabaigoje išduodami pažymėjimai. Kursų kaina 320 Eur. Tel. 867549745 Daugiau informacijos čia >>>  

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, didėja atlyginimai

Ministrų kabinetas įvertino Darbo kodekso stebėsenos rezultatus, pusmečio analizė rodo, jog mažėja gaunančiųjų mažiausius atlyginimus, akyviau ginami darbuotojų interesai. Kadangi įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesinė alga (MMA) gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, sumažėjo gaunančių MMA - nuo 22 proc. iki 16,2 proc. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2017 m. palyginti su 2016 m. išaugo 8,5 proc. Per 2017 m. II pusmetį iš viso yra sudaryta apie 310 tūkst. darbo sutarčių, iš kurių 74 proc. neterminuotos, 21 proc. – terminuotos. Plinta naujos darbo sutarčių rūšys - projektinio darbo, pameistrystės, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams. „Nors naujasis Darbo kodeksas galioja gerą pusmetį, socialinėje ir ekonominėje erdvėje jau regime teigiamus rezultatus. Svarbiausia, kad didėja žmonių darbo užmokestis, tvirtesnės jų socialinės garantijos sulaukus pensijos. Kitas reikšmingas faktas - Lietuva darbo lankstumo indekse pagal naują DK užima 9 vietą tarp 28 ES šalių narių, o buvome 17 vietoje, iš 27 pakilome į 16 vietą ir tarp ES ir EBPO šalių. Todėl tikėtina, kad ateityje darbo santykiai Lietuvoje teigiamai įtakos visą darbo rinką“,- teigia premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas akcentavo socialinio dialogo svarbą, kurio dėka buvo priimtos Darbo kodekso nuostatos ir nepasitvirtino viešoje erdvėje buvę nuogąstavimai dėl atleidimų mastų darbdavio valia. Įvertinus pusmečio rezultatus, užfiksuotos 125 darbo sutartys, kurios nutrauktos darbdavio valia, – tai sudaro tik 0,04 proc. nuo visų per minėtą laikotarpį nutrauktų darbo sutarčių. Per 2017 m. antrą pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo net 20 proc. daugiau asmenų prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Taip pat galima daryti išvadą, kad darbo ginčų sprendimas tapo ekonomiškesnis ir efektyvesnis. www.lrv.lt

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi 2018.03.26 Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: turi būti slapta (nevieša); turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.   Byloje nustatyta, kad nuteistoji, dirbdama pardavimų vadybininke ir su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, savo darbo vietoje naudodamasi „Skype“ pokalbių programa, atskleidė tretiesiems asmenims savo darbdavės komercine paslaptimi laikomą informaciją. Perduodama informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo įmonei padarė didelę turtinę žalą – beveik 29 tūks. Eur.   Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kasatorę pripažino kalta ir nuteisė už komercinės paslapties atskleidimą, skyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, bei priteisė 35 tūks. Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė iš dalies ir priteisė beveik 29 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.   Kasaciniu skundu nuteistoji prašė bylą nutraukti argumentuodama tuo, kad informacija, kurią įmonė laikė komercine paslaptimi neatitiko įstatyme nurodytų ir teismų praktikoje suformuotų komercinės paslapties turiniui keliamų kriterijų, t. y. įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių ir asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašas; toks sąrašas nebuvo jai pateiktas susipažinti. Taigi, ji negalėjo žinoti, kokią informaciją įmonė laikė komercine paslaptimi.   Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, išaiškino tai, kad komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą ­– verslo, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan. Tokia informacija paprastai pripažįstami įvairūs duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus ir gavėjus (kontaktai, atsakingi asmenys ir pan.); krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinių savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos; ūkio subjektų klientų sąrašas, informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Pasak teisėjų kolegijos, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Kitaip tariant, darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. „Be to, labai svarbu, ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Tam tikra informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi, jeigu tos informacijos savininkas imasi priemonių jai apsaugoti (pavyzdžiui, fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių). Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama“, – nurodoma nutartyje. Pažymėtina, kad tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, buvo nurodyta kasatorės ir darbdavio susitarime dėl konfidencialumo. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, kita su tuo susijusi informacija. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, ji nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės veikloje; tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra įmonės klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinami apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Šioje situacijoje nuteistoji perdavė tretiesiems asmenims tokius duomenis, kuriuos ji galėjo sužinoti tik iš darbdavio. Kolegija atkreipė dėmesį į  tai, kad informacijos, laikomos bendrovės komercine paslaptimi, apibrėžtumą paprastai lemia verslo, ūkio subjektų veiklos principai ir rinkos dėsniai; informacija, laikoma bendrovės komercine paslaptimi, gali būti sunkiai apibrėžiama konkrečiais įmonių pavadinimais, adresais, telefonais ir kt.; be to, ši informacija tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu gali keistis, ryšiai su vienais klientais gali pasibaigti, atsirasti naujų klientų ir pan. „Ūkio subjektui nėra keliami reikalavimai tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente“, –– konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-101-628/2018). www.teismai.lt   Background image created by Luis_molinero - Freepik.com  

“SODRA” praneša: „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.  

Registruokitės į buhalterinius kursus Alytuje

Renkama 12 žmonių grupė. Kursų pradžia balandžio 25 d. Užsiėmimų pradžia 17:30h. Pabaiga 20:30h. Du užsiėmimai per savaitę. Viso 36 akademinės valandos. Kursus ves lektorė Auksė Makšeckienė. (29 m. buhalterės ir lektorės darbo patirtis). Kursų pabaigoje išduodami pažymėjimai. Kursų kaina 320 Eur. Tel. 867549745 Daugiau informacijos čia >>>  

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, didėja atlyginimai

Ministrų kabinetas įvertino Darbo kodekso stebėsenos rezultatus, pusmečio analizė rodo, jog mažėja gaunančiųjų mažiausius atlyginimus, akyviau ginami darbuotojų interesai. Kadangi įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesinė alga (MMA) gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, sumažėjo gaunančių MMA - nuo 22 proc. iki 16,2 proc. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2017 m. palyginti su 2016 m. išaugo 8,5 proc. Per 2017 m. II pusmetį iš viso yra sudaryta apie 310 tūkst. darbo sutarčių, iš kurių 74 proc. neterminuotos, 21 proc. – terminuotos. Plinta naujos darbo sutarčių rūšys - projektinio darbo, pameistrystės, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams. „Nors naujasis Darbo kodeksas galioja gerą pusmetį, socialinėje ir ekonominėje erdvėje jau regime teigiamus rezultatus. Svarbiausia, kad didėja žmonių darbo užmokestis, tvirtesnės jų socialinės garantijos sulaukus pensijos. Kitas reikšmingas faktas - Lietuva darbo lankstumo indekse pagal naują DK užima 9 vietą tarp 28 ES šalių narių, o buvome 17 vietoje, iš 27 pakilome į 16 vietą ir tarp ES ir EBPO šalių. Todėl tikėtina, kad ateityje darbo santykiai Lietuvoje teigiamai įtakos visą darbo rinką“,- teigia premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas akcentavo socialinio dialogo svarbą, kurio dėka buvo priimtos Darbo kodekso nuostatos ir nepasitvirtino viešoje erdvėje buvę nuogąstavimai dėl atleidimų mastų darbdavio valia. Įvertinus pusmečio rezultatus, užfiksuotos 125 darbo sutartys, kurios nutrauktos darbdavio valia, – tai sudaro tik 0,04 proc. nuo visų per minėtą laikotarpį nutrauktų darbo sutarčių. Per 2017 m. antrą pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo net 20 proc. daugiau asmenų prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Taip pat galima daryti išvadą, kad darbo ginčų sprendimas tapo ekonomiškesnis ir efektyvesnis. www.lrv.lt

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi 2018.03.26 Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: turi būti slapta (nevieša); turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.   Byloje nustatyta, kad nuteistoji, dirbdama pardavimų vadybininke ir su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, savo darbo vietoje naudodamasi „Skype“ pokalbių programa, atskleidė tretiesiems asmenims savo darbdavės komercine paslaptimi laikomą informaciją. Perduodama informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo įmonei padarė didelę turtinę žalą – beveik 29 tūks. Eur.   Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kasatorę pripažino kalta ir nuteisė už komercinės paslapties atskleidimą, skyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, bei priteisė 35 tūks. Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė iš dalies ir priteisė beveik 29 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.   Kasaciniu skundu nuteistoji prašė bylą nutraukti argumentuodama tuo, kad informacija, kurią įmonė laikė komercine paslaptimi neatitiko įstatyme nurodytų ir teismų praktikoje suformuotų komercinės paslapties turiniui keliamų kriterijų, t. y. įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių ir asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašas; toks sąrašas nebuvo jai pateiktas susipažinti. Taigi, ji negalėjo žinoti, kokią informaciją įmonė laikė komercine paslaptimi.   Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, išaiškino tai, kad komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą ­– verslo, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan. Tokia informacija paprastai pripažįstami įvairūs duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus ir gavėjus (kontaktai, atsakingi asmenys ir pan.); krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinių savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos; ūkio subjektų klientų sąrašas, informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Pasak teisėjų kolegijos, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Kitaip tariant, darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. „Be to, labai svarbu, ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Tam tikra informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi, jeigu tos informacijos savininkas imasi priemonių jai apsaugoti (pavyzdžiui, fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių). Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama“, – nurodoma nutartyje. Pažymėtina, kad tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, buvo nurodyta kasatorės ir darbdavio susitarime dėl konfidencialumo. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, kita su tuo susijusi informacija. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, ji nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės veikloje; tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra įmonės klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinami apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Šioje situacijoje nuteistoji perdavė tretiesiems asmenims tokius duomenis, kuriuos ji galėjo sužinoti tik iš darbdavio. Kolegija atkreipė dėmesį į  tai, kad informacijos, laikomos bendrovės komercine paslaptimi, apibrėžtumą paprastai lemia verslo, ūkio subjektų veiklos principai ir rinkos dėsniai; informacija, laikoma bendrovės komercine paslaptimi, gali būti sunkiai apibrėžiama konkrečiais įmonių pavadinimais, adresais, telefonais ir kt.; be to, ši informacija tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu gali keistis, ryšiai su vienais klientais gali pasibaigti, atsirasti naujų klientų ir pan. „Ūkio subjektui nėra keliami reikalavimai tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente“, –– konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-101-628/2018). www.teismai.lt   Background image created by Luis_molinero - Freepik.com  

“SODRA” praneša: „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.  

Registruokitės į buhalterinius kursus Alytuje

Renkama 12 žmonių grupė. Kursų pradžia balandžio 25 d. Užsiėmimų pradžia 17:30h. Pabaiga 20:30h. Du užsiėmimai per savaitę. Viso 36 akademinės valandos. Kursus ves lektorė Auksė Makšeckienė. (29 m. buhalterės ir lektorės darbo patirtis). Kursų pabaigoje išduodami pažymėjimai. Kursų kaina 320 Eur. Tel. 867549745 Daugiau informacijos čia >>>  

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, didėja atlyginimai

Ministrų kabinetas įvertino Darbo kodekso stebėsenos rezultatus, pusmečio analizė rodo, jog mažėja gaunančiųjų mažiausius atlyginimus, akyviau ginami darbuotojų interesai. Kadangi įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesinė alga (MMA) gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, sumažėjo gaunančių MMA - nuo 22 proc. iki 16,2 proc. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2017 m. palyginti su 2016 m. išaugo 8,5 proc. Per 2017 m. II pusmetį iš viso yra sudaryta apie 310 tūkst. darbo sutarčių, iš kurių 74 proc. neterminuotos, 21 proc. – terminuotos. Plinta naujos darbo sutarčių rūšys - projektinio darbo, pameistrystės, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams. „Nors naujasis Darbo kodeksas galioja gerą pusmetį, socialinėje ir ekonominėje erdvėje jau regime teigiamus rezultatus. Svarbiausia, kad didėja žmonių darbo užmokestis, tvirtesnės jų socialinės garantijos sulaukus pensijos. Kitas reikšmingas faktas - Lietuva darbo lankstumo indekse pagal naują DK užima 9 vietą tarp 28 ES šalių narių, o buvome 17 vietoje, iš 27 pakilome į 16 vietą ir tarp ES ir EBPO šalių. Todėl tikėtina, kad ateityje darbo santykiai Lietuvoje teigiamai įtakos visą darbo rinką“,- teigia premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas akcentavo socialinio dialogo svarbą, kurio dėka buvo priimtos Darbo kodekso nuostatos ir nepasitvirtino viešoje erdvėje buvę nuogąstavimai dėl atleidimų mastų darbdavio valia. Įvertinus pusmečio rezultatus, užfiksuotos 125 darbo sutartys, kurios nutrauktos darbdavio valia, – tai sudaro tik 0,04 proc. nuo visų per minėtą laikotarpį nutrauktų darbo sutarčių. Per 2017 m. antrą pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo net 20 proc. daugiau asmenų prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Taip pat galima daryti išvadą, kad darbo ginčų sprendimas tapo ekonomiškesnis ir efektyvesnis. www.lrv.lt

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi 2018.03.26 Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: turi būti slapta (nevieša); turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.   Byloje nustatyta, kad nuteistoji, dirbdama pardavimų vadybininke ir su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, savo darbo vietoje naudodamasi „Skype“ pokalbių programa, atskleidė tretiesiems asmenims savo darbdavės komercine paslaptimi laikomą informaciją. Perduodama informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo įmonei padarė didelę turtinę žalą – beveik 29 tūks. Eur.   Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kasatorę pripažino kalta ir nuteisė už komercinės paslapties atskleidimą, skyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, bei priteisė 35 tūks. Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė iš dalies ir priteisė beveik 29 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.   Kasaciniu skundu nuteistoji prašė bylą nutraukti argumentuodama tuo, kad informacija, kurią įmonė laikė komercine paslaptimi neatitiko įstatyme nurodytų ir teismų praktikoje suformuotų komercinės paslapties turiniui keliamų kriterijų, t. y. įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių ir asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašas; toks sąrašas nebuvo jai pateiktas susipažinti. Taigi, ji negalėjo žinoti, kokią informaciją įmonė laikė komercine paslaptimi.   Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, išaiškino tai, kad komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą ­– verslo, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan. Tokia informacija paprastai pripažįstami įvairūs duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus ir gavėjus (kontaktai, atsakingi asmenys ir pan.); krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinių savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos; ūkio subjektų klientų sąrašas, informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Pasak teisėjų kolegijos, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Kitaip tariant, darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. „Be to, labai svarbu, ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Tam tikra informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi, jeigu tos informacijos savininkas imasi priemonių jai apsaugoti (pavyzdžiui, fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių). Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama“, – nurodoma nutartyje. Pažymėtina, kad tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, buvo nurodyta kasatorės ir darbdavio susitarime dėl konfidencialumo. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, kita su tuo susijusi informacija. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, ji nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės veikloje; tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra įmonės klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinami apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Šioje situacijoje nuteistoji perdavė tretiesiems asmenims tokius duomenis, kuriuos ji galėjo sužinoti tik iš darbdavio. Kolegija atkreipė dėmesį į  tai, kad informacijos, laikomos bendrovės komercine paslaptimi, apibrėžtumą paprastai lemia verslo, ūkio subjektų veiklos principai ir rinkos dėsniai; informacija, laikoma bendrovės komercine paslaptimi, gali būti sunkiai apibrėžiama konkrečiais įmonių pavadinimais, adresais, telefonais ir kt.; be to, ši informacija tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu gali keistis, ryšiai su vienais klientais gali pasibaigti, atsirasti naujų klientų ir pan. „Ūkio subjektui nėra keliami reikalavimai tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente“, –– konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-101-628/2018). www.teismai.lt   Background image created by Luis_molinero - Freepik.com  

“SODRA” praneša: „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.  

Registruokitės į buhalterinius kursus Alytuje

Renkama 12 žmonių grupė. Kursų pradžia balandžio 25 d. Užsiėmimų pradžia 17:30h. Pabaiga 20:30h. Du užsiėmimai per savaitę. Viso 36 akademinės valandos. Kursus ves lektorė Auksė Makšeckienė. (29 m. buhalterės ir lektorės darbo patirtis). Kursų pabaigoje išduodami pažymėjimai. Kursų kaina 320 Eur. Tel. 867549745 Daugiau informacijos čia >>>  

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, didėja atlyginimai

Ministrų kabinetas įvertino Darbo kodekso stebėsenos rezultatus, pusmečio analizė rodo, jog mažėja gaunančiųjų mažiausius atlyginimus, akyviau ginami darbuotojų interesai. Kadangi įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesinė alga (MMA) gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, sumažėjo gaunančių MMA - nuo 22 proc. iki 16,2 proc. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2017 m. palyginti su 2016 m. išaugo 8,5 proc. Per 2017 m. II pusmetį iš viso yra sudaryta apie 310 tūkst. darbo sutarčių, iš kurių 74 proc. neterminuotos, 21 proc. – terminuotos. Plinta naujos darbo sutarčių rūšys - projektinio darbo, pameistrystės, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams. „Nors naujasis Darbo kodeksas galioja gerą pusmetį, socialinėje ir ekonominėje erdvėje jau regime teigiamus rezultatus. Svarbiausia, kad didėja žmonių darbo užmokestis, tvirtesnės jų socialinės garantijos sulaukus pensijos. Kitas reikšmingas faktas - Lietuva darbo lankstumo indekse pagal naują DK užima 9 vietą tarp 28 ES šalių narių, o buvome 17 vietoje, iš 27 pakilome į 16 vietą ir tarp ES ir EBPO šalių. Todėl tikėtina, kad ateityje darbo santykiai Lietuvoje teigiamai įtakos visą darbo rinką“,- teigia premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas akcentavo socialinio dialogo svarbą, kurio dėka buvo priimtos Darbo kodekso nuostatos ir nepasitvirtino viešoje erdvėje buvę nuogąstavimai dėl atleidimų mastų darbdavio valia. Įvertinus pusmečio rezultatus, užfiksuotos 125 darbo sutartys, kurios nutrauktos darbdavio valia, – tai sudaro tik 0,04 proc. nuo visų per minėtą laikotarpį nutrauktų darbo sutarčių. Per 2017 m. antrą pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo net 20 proc. daugiau asmenų prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Taip pat galima daryti išvadą, kad darbo ginčų sprendimas tapo ekonomiškesnis ir efektyvesnis. www.lrv.lt

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi 2018.03.26 Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: turi būti slapta (nevieša); turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.   Byloje nustatyta, kad nuteistoji, dirbdama pardavimų vadybininke ir su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, savo darbo vietoje naudodamasi „Skype“ pokalbių programa, atskleidė tretiesiems asmenims savo darbdavės komercine paslaptimi laikomą informaciją. Perduodama informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo įmonei padarė didelę turtinę žalą – beveik 29 tūks. Eur.   Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kasatorę pripažino kalta ir nuteisė už komercinės paslapties atskleidimą, skyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, bei priteisė 35 tūks. Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė iš dalies ir priteisė beveik 29 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.   Kasaciniu skundu nuteistoji prašė bylą nutraukti argumentuodama tuo, kad informacija, kurią įmonė laikė komercine paslaptimi neatitiko įstatyme nurodytų ir teismų praktikoje suformuotų komercinės paslapties turiniui keliamų kriterijų, t. y. įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių ir asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašas; toks sąrašas nebuvo jai pateiktas susipažinti. Taigi, ji negalėjo žinoti, kokią informaciją įmonė laikė komercine paslaptimi.   Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, išaiškino tai, kad komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą ­– verslo, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan. Tokia informacija paprastai pripažįstami įvairūs duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus ir gavėjus (kontaktai, atsakingi asmenys ir pan.); krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinių savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos; ūkio subjektų klientų sąrašas, informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Pasak teisėjų kolegijos, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Kitaip tariant, darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. „Be to, labai svarbu, ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Tam tikra informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi, jeigu tos informacijos savininkas imasi priemonių jai apsaugoti (pavyzdžiui, fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių). Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama“, – nurodoma nutartyje. Pažymėtina, kad tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, buvo nurodyta kasatorės ir darbdavio susitarime dėl konfidencialumo. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, kita su tuo susijusi informacija. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, ji nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės veikloje; tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra įmonės klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinami apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Šioje situacijoje nuteistoji perdavė tretiesiems asmenims tokius duomenis, kuriuos ji galėjo sužinoti tik iš darbdavio. Kolegija atkreipė dėmesį į  tai, kad informacijos, laikomos bendrovės komercine paslaptimi, apibrėžtumą paprastai lemia verslo, ūkio subjektų veiklos principai ir rinkos dėsniai; informacija, laikoma bendrovės komercine paslaptimi, gali būti sunkiai apibrėžiama konkrečiais įmonių pavadinimais, adresais, telefonais ir kt.; be to, ši informacija tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu gali keistis, ryšiai su vienais klientais gali pasibaigti, atsirasti naujų klientų ir pan. „Ūkio subjektui nėra keliami reikalavimai tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente“, –– konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-101-628/2018). www.teismai.lt   Background image created by Luis_molinero - Freepik.com  

“SODRA” praneša: „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.  

Registruokitės į buhalterinius kursus Alytuje

Renkama 12 žmonių grupė. Kursų pradžia balandžio 25 d. Užsiėmimų pradžia 17:30h. Pabaiga 20:30h. Du užsiėmimai per savaitę. Viso 36 akademinės valandos. Kursus ves lektorė Auksė Makšeckienė. (29 m. buhalterės ir lektorės darbo patirtis). Kursų pabaigoje išduodami pažymėjimai. Kursų kaina 320 Eur. Tel. 867549745 Daugiau informacijos čia >>>  

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, didėja atlyginimai

Ministrų kabinetas įvertino Darbo kodekso stebėsenos rezultatus, pusmečio analizė rodo, jog mažėja gaunančiųjų mažiausius atlyginimus, akyviau ginami darbuotojų interesai. Kadangi įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui minimali mėnesinė alga (MMA) gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, 2017 metais, palyginti su 2016-aisiais, sumažėjo gaunančių MMA - nuo 22 proc. iki 16,2 proc. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2017 m. palyginti su 2016 m. išaugo 8,5 proc. Per 2017 m. II pusmetį iš viso yra sudaryta apie 310 tūkst. darbo sutarčių, iš kurių 74 proc. neterminuotos, 21 proc. – terminuotos. Plinta naujos darbo sutarčių rūšys - projektinio darbo, pameistrystės, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams. „Nors naujasis Darbo kodeksas galioja gerą pusmetį, socialinėje ir ekonominėje erdvėje jau regime teigiamus rezultatus. Svarbiausia, kad didėja žmonių darbo užmokestis, tvirtesnės jų socialinės garantijos sulaukus pensijos. Kitas reikšmingas faktas - Lietuva darbo lankstumo indekse pagal naują DK užima 9 vietą tarp 28 ES šalių narių, o buvome 17 vietoje, iš 27 pakilome į 16 vietą ir tarp ES ir EBPO šalių. Todėl tikėtina, kad ateityje darbo santykiai Lietuvoje teigiamai įtakos visą darbo rinką“,- teigia premjeras Saulius Skvernelis. Vyriausybės vadovas akcentavo socialinio dialogo svarbą, kurio dėka buvo priimtos Darbo kodekso nuostatos ir nepasitvirtino viešoje erdvėje buvę nuogąstavimai dėl atleidimų mastų darbdavio valia. Įvertinus pusmečio rezultatus, užfiksuotos 125 darbo sutartys, kurios nutrauktos darbdavio valia, – tai sudaro tik 0,04 proc. nuo visų per minėtą laikotarpį nutrauktų darbo sutarčių. Per 2017 m. antrą pusmetį Darbo ginčų komisijos gavo net 20 proc. daugiau asmenų prašymų dėl darbo ginčų nagrinėjimo nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Taip pat galima daryti išvadą, kad darbo ginčų sprendimas tapo ekonomiškesnis ir efektyvesnis. www.lrv.lt

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi 2018.03.26 Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: turi būti slapta (nevieša); turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.   Byloje nustatyta, kad nuteistoji, dirbdama pardavimų vadybininke ir su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, savo darbo vietoje naudodamasi „Skype“ pokalbių programa, atskleidė tretiesiems asmenims savo darbdavės komercine paslaptimi laikomą informaciją. Perduodama informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo įmonei padarė didelę turtinę žalą – beveik 29 tūks. Eur.   Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kasatorę pripažino kalta ir nuteisė už komercinės paslapties atskleidimą, skyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, bei priteisė 35 tūks. Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė iš dalies ir priteisė beveik 29 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.   Kasaciniu skundu nuteistoji prašė bylą nutraukti argumentuodama tuo, kad informacija, kurią įmonė laikė komercine paslaptimi neatitiko įstatyme nurodytų ir teismų praktikoje suformuotų komercinės paslapties turiniui keliamų kriterijų, t. y. įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių ir asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašas; toks sąrašas nebuvo jai pateiktas susipažinti. Taigi, ji negalėjo žinoti, kokią informaciją įmonė laikė komercine paslaptimi.   Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, išaiškino tai, kad komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą ­– verslo, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan. Tokia informacija paprastai pripažįstami įvairūs duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus ir gavėjus (kontaktai, atsakingi asmenys ir pan.); krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinių savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos; ūkio subjektų klientų sąrašas, informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Pasak teisėjų kolegijos, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Kitaip tariant, darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. „Be to, labai svarbu, ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Tam tikra informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi, jeigu tos informacijos savininkas imasi priemonių jai apsaugoti (pavyzdžiui, fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių). Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama“, – nurodoma nutartyje. Pažymėtina, kad tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, buvo nurodyta kasatorės ir darbdavio susitarime dėl konfidencialumo. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, kita su tuo susijusi informacija. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, ji nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės veikloje; tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra įmonės klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinami apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Šioje situacijoje nuteistoji perdavė tretiesiems asmenims tokius duomenis, kuriuos ji galėjo sužinoti tik iš darbdavio. Kolegija atkreipė dėmesį į  tai, kad informacijos, laikomos bendrovės komercine paslaptimi, apibrėžtumą paprastai lemia verslo, ūkio subjektų veiklos principai ir rinkos dėsniai; informacija, laikoma bendrovės komercine paslaptimi, gali būti sunkiai apibrėžiama konkrečiais įmonių pavadinimais, adresais, telefonais ir kt.; be to, ši informacija tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu gali keistis, ryšiai su vienais klientais gali pasibaigti, atsirasti naujų klientų ir pan. „Ūkio subjektui nėra keliami reikalavimai tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente“, –– konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-101-628/2018). www.teismai.lt   Background image created by Luis_molinero - Freepik.com  

“SODRA” praneša: „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.