Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojami euro ir užsienio valiutų santykiai

Šioje skiltyje pateikiami euro ir užsienio valiutų santykiai formuojami kiekvieną dieną pagal Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius, vadovaujantis: nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paaiškinimai: Pavyzdžiui, norėdami apskaičiuoti, kiek už 100 JAV dolerių gausite eurų, turite šią sumą padalyti iš skelbiamo euro ir JAV dolerio santykio. Pavyzdžiui, pasirinkus 2017 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2017 m. sausio 5 d. Pavyzdžiui, pasirinkus 2015 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2015 m. sausio 5 d. Atkreipiame dėmesį, kad skelbiant euro ir užsienio valiutos santykius, skelbiama, kiek 1 šalies valiutos vienetas (euras) vertas užsienio valiutos vienetų. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. skelbiant lito ir užsienio valiutos santykius, skelbta, kiek 1 užsienio valiutos vienetas vertas šalies valiutos vienetų (litų).   Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojamų euro ir užsienio valiutų santykių įrašai duomenų bazėje yra nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Šventės: aktualios teisės ir pareigos darbe

Šiuo metu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena kai kurias tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas. Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams, dirbantiems prieššventinę dieną, darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus). Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, pvz., vienoje darbovietėje dirba administratoriumi ir teisininku, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.  

Nuo sausio 1 d. PSD įmokas reikės mokėti „Sodrai“

 

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokančių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) laukia naujovė – nuo sausio 1 d. dėl šių įmokų reikės teirautis ir jas mokėti „Sodrai".  Be to, nuo sausio 1 d. iki 350 eurų didėja minimali mėnesio alga (MMA), todėl mokantys 9 proc. PSD įmoką, skaičiuojamą  nuo MMA, kas mėnesį turės mokėti 31,50 euro PSD įmoką, o  mokantiems 3 proc. PSD įmoką, įmoka sieks 10,50 eurų.   Ši žinia svarbi verslo liudijimus  turintiems asmenims, savarankiškai PSD besidraudžiantiems žmonėms ir tiems, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla – t. y. tiems, kurie iki šiol PSD įmokas moka VMI. „Tai, kad nuo naujų metų visas PSD įmokas administruos tik „Sodra", yra geras sprendimas – palengvinimas žmonėms. Iki šiol gyventojai klausinėja ne tik VMI, „Sodroje", bet ir Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) – kur iš tiesų jie turi mokėti PSD įmokas, kokio dydžio, kokį mokėtojo kodą reikia nurodyti. Dabar žmonėms bus aišku – nuo sausio 1 d . PSD įmokas reikės mokėti „Sodrai", kurios darbuotojai atsakys į klausimus apie šią įmoką. Labai svarbu, kad žmonės žinotų – tik laiku sumokėtos nustatyto dydžio įmokos garantuoja, kad susirgęs žmogus neturės problemų gydymo įstaigose,  jam nereikės susirgus rūpintis draudimu ar mokėti už gydymą iš savo kišenės", – sakė VLK Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova.   Pasak V. Griškovos, reikėtų nepamiršti ir to, kad VMI mokėtojų įmokos ir skolos už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d., turi būti sumokėtos VMI (taikoma tiems, kurie iki šiol PSD įmokas mokėjo VMI).   Dar viena naujovė, kuri įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. – apdraustas PSD bus tik toks gyventojas, kuris neturės skolos ir bus sumokėjęs einamojo laikotarpio įmoką. Pavyzdžiui, jei gyventojas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. nebus sumokėjęs PSD įmokų ir pradės jas mokėti tik nuo liepos 2 d., jis bus apdraustas PSD tik tuomet, kai sumokės PSD skolą, susidariusią iki liepos 2 d.   „Neapdraustas PSD žmogus rizikuoja patirti dideles išlaidas, jei jam prireiktų medikų pagalbos tuomet, kai bus susidariusi didelė skola. Neapsidraudęs žmogus turės mokėti už gydymą iš savo kišenės, o draudimas PSD įsigalios tik sumokėjus visą skolos ir einamojo laikotarpio sumą", – primena V. Griškova.   Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, veikia valstybės nustatyta PSD sistema, kurioje visiems Lietuvos gyventojams taikoma prievolė draustis PSD, t. y. kiekvienas arba pats moka arba už jį turi būti mokamos PSD įmokos. Gyventojai, mokantys arba jei už juos mokamos nustatyto dydžio įmokos, turi teisę į valstybės nustatytą sveikatos priežiūrą, už kurią papildomai mokėti nereikia. Už sveikatos priežiūrą gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.   „Sodros" informacija apie PSD įmokų dydžius ir pasikeitimus skelbiama čia: Nuo 2016 m. sausio 1 d. keičiasi PSD įmokų dydžiai.  
 

Dėl įsigaliojusios naujos nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo atleidžiant iš darbo tvarkos

Nuo šių metų gruodžio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso nuostatai, pagal kurią pakeista nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka atleidžiant iš darbo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gauna nemažai paklausimų, susijusių su šiuo pakeitimu. Apibendrintai atsakydami į juos, VDI specialistai pateikia šią informaciją. Jei atleidžiamas darbuojas pageidauja atostogų. Kiekvienam darbuotojui kasmetinės atostogos yra privalomos. Tačiau, jei dėl tam tikrų aplinkybių jos nepanaudojamos, darbuotoją atleidžiant iš darbo privaloma jas kompensuoti. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos, jo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Pagal įsigaliojusią Darbo kodekso nuostatą, kada atleidžiant darbuotoją iš darbo nepanaudotos kasmetinės atostogos, šio darbuotojo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą, įvestas apribojimas: tokios atostogos negali būti suteikiamos daugiau kaip už trejus darbo metus (jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip). Piniginė kompensacija. Kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui pailsėti bei susigrąžinti darbingumą. Būtent todėl kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama. Vis dėlto, jei atleidžiamam iš darbo darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija, kurios dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija turėjo būti išmokėta už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Naująja nuostata atleidžiamam darbuotojui pinigais kompensuojamų nepanaudotų atostogų laikas ribojamas – kompensacija išmokama už ne daugiau kaip trijų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas. (Pastebėtina, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas privalo būti išmokėta nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. ir tuo atveju, kai atleidžiama dėl darbuotojo kaltės.) Teisė toje pačioje darbovietėje pasinaudoti sukauptomis atostogomis išliks. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pasikeičia reglamentavimas tik dėl atleidimo datos nukėlimo darbuotojo pageidavimu suteikiant nepanaudotas kasmetines atostogas ir dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas mokėjimo nutraukiant darbo santykius. Tačiau ir toliau toje pačioje darbovietėje dirbančiam darbuotojui teisė pasinaudoti sukauptomis neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis išlieka. Darbdavys yra įpareigotas kasmetines atostogas darbuotojui suteikti kiekvienais darbo metais. Tačiau galimos situacijos, kai darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (pvz., dėl savo ligos ir pan.). Todėl darbdavio ir darbuotojo susitarimu, vienais metais susikaupusios nepanaudotos kasmetinės atostogos gali būti panaudotos kitais metais.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojami euro ir užsienio valiutų santykiai

Šioje skiltyje pateikiami euro ir užsienio valiutų santykiai formuojami kiekvieną dieną pagal Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius, vadovaujantis: nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paaiškinimai: Pavyzdžiui, norėdami apskaičiuoti, kiek už 100 JAV dolerių gausite eurų, turite šią sumą padalyti iš skelbiamo euro ir JAV dolerio santykio. Pavyzdžiui, pasirinkus 2017 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2017 m. sausio 5 d. Pavyzdžiui, pasirinkus 2015 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2015 m. sausio 5 d. Atkreipiame dėmesį, kad skelbiant euro ir užsienio valiutos santykius, skelbiama, kiek 1 šalies valiutos vienetas (euras) vertas užsienio valiutos vienetų. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. skelbiant lito ir užsienio valiutos santykius, skelbta, kiek 1 užsienio valiutos vienetas vertas šalies valiutos vienetų (litų).   Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojamų euro ir užsienio valiutų santykių įrašai duomenų bazėje yra nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Šventės: aktualios teisės ir pareigos darbe

Šiuo metu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena kai kurias tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas. Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams, dirbantiems prieššventinę dieną, darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus). Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, pvz., vienoje darbovietėje dirba administratoriumi ir teisininku, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.  

Nuo sausio 1 d. PSD įmokas reikės mokėti „Sodrai“

 

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokančių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) laukia naujovė – nuo sausio 1 d. dėl šių įmokų reikės teirautis ir jas mokėti „Sodrai".  Be to, nuo sausio 1 d. iki 350 eurų didėja minimali mėnesio alga (MMA), todėl mokantys 9 proc. PSD įmoką, skaičiuojamą  nuo MMA, kas mėnesį turės mokėti 31,50 euro PSD įmoką, o  mokantiems 3 proc. PSD įmoką, įmoka sieks 10,50 eurų.   Ši žinia svarbi verslo liudijimus  turintiems asmenims, savarankiškai PSD besidraudžiantiems žmonėms ir tiems, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla – t. y. tiems, kurie iki šiol PSD įmokas moka VMI. „Tai, kad nuo naujų metų visas PSD įmokas administruos tik „Sodra", yra geras sprendimas – palengvinimas žmonėms. Iki šiol gyventojai klausinėja ne tik VMI, „Sodroje", bet ir Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) – kur iš tiesų jie turi mokėti PSD įmokas, kokio dydžio, kokį mokėtojo kodą reikia nurodyti. Dabar žmonėms bus aišku – nuo sausio 1 d . PSD įmokas reikės mokėti „Sodrai", kurios darbuotojai atsakys į klausimus apie šią įmoką. Labai svarbu, kad žmonės žinotų – tik laiku sumokėtos nustatyto dydžio įmokos garantuoja, kad susirgęs žmogus neturės problemų gydymo įstaigose,  jam nereikės susirgus rūpintis draudimu ar mokėti už gydymą iš savo kišenės", – sakė VLK Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova.   Pasak V. Griškovos, reikėtų nepamiršti ir to, kad VMI mokėtojų įmokos ir skolos už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d., turi būti sumokėtos VMI (taikoma tiems, kurie iki šiol PSD įmokas mokėjo VMI).   Dar viena naujovė, kuri įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. – apdraustas PSD bus tik toks gyventojas, kuris neturės skolos ir bus sumokėjęs einamojo laikotarpio įmoką. Pavyzdžiui, jei gyventojas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. nebus sumokėjęs PSD įmokų ir pradės jas mokėti tik nuo liepos 2 d., jis bus apdraustas PSD tik tuomet, kai sumokės PSD skolą, susidariusią iki liepos 2 d.   „Neapdraustas PSD žmogus rizikuoja patirti dideles išlaidas, jei jam prireiktų medikų pagalbos tuomet, kai bus susidariusi didelė skola. Neapsidraudęs žmogus turės mokėti už gydymą iš savo kišenės, o draudimas PSD įsigalios tik sumokėjus visą skolos ir einamojo laikotarpio sumą", – primena V. Griškova.   Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, veikia valstybės nustatyta PSD sistema, kurioje visiems Lietuvos gyventojams taikoma prievolė draustis PSD, t. y. kiekvienas arba pats moka arba už jį turi būti mokamos PSD įmokos. Gyventojai, mokantys arba jei už juos mokamos nustatyto dydžio įmokos, turi teisę į valstybės nustatytą sveikatos priežiūrą, už kurią papildomai mokėti nereikia. Už sveikatos priežiūrą gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.   „Sodros" informacija apie PSD įmokų dydžius ir pasikeitimus skelbiama čia: Nuo 2016 m. sausio 1 d. keičiasi PSD įmokų dydžiai.  
 

Dėl įsigaliojusios naujos nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo atleidžiant iš darbo tvarkos

Nuo šių metų gruodžio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso nuostatai, pagal kurią pakeista nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka atleidžiant iš darbo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gauna nemažai paklausimų, susijusių su šiuo pakeitimu. Apibendrintai atsakydami į juos, VDI specialistai pateikia šią informaciją. Jei atleidžiamas darbuojas pageidauja atostogų. Kiekvienam darbuotojui kasmetinės atostogos yra privalomos. Tačiau, jei dėl tam tikrų aplinkybių jos nepanaudojamos, darbuotoją atleidžiant iš darbo privaloma jas kompensuoti. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos, jo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Pagal įsigaliojusią Darbo kodekso nuostatą, kada atleidžiant darbuotoją iš darbo nepanaudotos kasmetinės atostogos, šio darbuotojo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą, įvestas apribojimas: tokios atostogos negali būti suteikiamos daugiau kaip už trejus darbo metus (jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip). Piniginė kompensacija. Kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui pailsėti bei susigrąžinti darbingumą. Būtent todėl kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama. Vis dėlto, jei atleidžiamam iš darbo darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija, kurios dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija turėjo būti išmokėta už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Naująja nuostata atleidžiamam darbuotojui pinigais kompensuojamų nepanaudotų atostogų laikas ribojamas – kompensacija išmokama už ne daugiau kaip trijų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas. (Pastebėtina, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas privalo būti išmokėta nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. ir tuo atveju, kai atleidžiama dėl darbuotojo kaltės.) Teisė toje pačioje darbovietėje pasinaudoti sukauptomis atostogomis išliks. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pasikeičia reglamentavimas tik dėl atleidimo datos nukėlimo darbuotojo pageidavimu suteikiant nepanaudotas kasmetines atostogas ir dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas mokėjimo nutraukiant darbo santykius. Tačiau ir toliau toje pačioje darbovietėje dirbančiam darbuotojui teisė pasinaudoti sukauptomis neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis išlieka. Darbdavys yra įpareigotas kasmetines atostogas darbuotojui suteikti kiekvienais darbo metais. Tačiau galimos situacijos, kai darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (pvz., dėl savo ligos ir pan.). Todėl darbdavio ir darbuotojo susitarimu, vienais metais susikaupusios nepanaudotos kasmetinės atostogos gali būti panaudotos kitais metais.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojami euro ir užsienio valiutų santykiai

Šioje skiltyje pateikiami euro ir užsienio valiutų santykiai formuojami kiekvieną dieną pagal Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius, vadovaujantis: nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paaiškinimai: Pavyzdžiui, norėdami apskaičiuoti, kiek už 100 JAV dolerių gausite eurų, turite šią sumą padalyti iš skelbiamo euro ir JAV dolerio santykio. Pavyzdžiui, pasirinkus 2017 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2017 m. sausio 5 d. Pavyzdžiui, pasirinkus 2015 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2015 m. sausio 5 d. Atkreipiame dėmesį, kad skelbiant euro ir užsienio valiutos santykius, skelbiama, kiek 1 šalies valiutos vienetas (euras) vertas užsienio valiutos vienetų. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. skelbiant lito ir užsienio valiutos santykius, skelbta, kiek 1 užsienio valiutos vienetas vertas šalies valiutos vienetų (litų).   Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojamų euro ir užsienio valiutų santykių įrašai duomenų bazėje yra nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Šventės: aktualios teisės ir pareigos darbe

Šiuo metu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena kai kurias tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas. Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams, dirbantiems prieššventinę dieną, darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus). Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, pvz., vienoje darbovietėje dirba administratoriumi ir teisininku, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.  

Nuo sausio 1 d. PSD įmokas reikės mokėti „Sodrai“

 

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokančių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) laukia naujovė – nuo sausio 1 d. dėl šių įmokų reikės teirautis ir jas mokėti „Sodrai".  Be to, nuo sausio 1 d. iki 350 eurų didėja minimali mėnesio alga (MMA), todėl mokantys 9 proc. PSD įmoką, skaičiuojamą  nuo MMA, kas mėnesį turės mokėti 31,50 euro PSD įmoką, o  mokantiems 3 proc. PSD įmoką, įmoka sieks 10,50 eurų.   Ši žinia svarbi verslo liudijimus  turintiems asmenims, savarankiškai PSD besidraudžiantiems žmonėms ir tiems, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla – t. y. tiems, kurie iki šiol PSD įmokas moka VMI. „Tai, kad nuo naujų metų visas PSD įmokas administruos tik „Sodra", yra geras sprendimas – palengvinimas žmonėms. Iki šiol gyventojai klausinėja ne tik VMI, „Sodroje", bet ir Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) – kur iš tiesų jie turi mokėti PSD įmokas, kokio dydžio, kokį mokėtojo kodą reikia nurodyti. Dabar žmonėms bus aišku – nuo sausio 1 d . PSD įmokas reikės mokėti „Sodrai", kurios darbuotojai atsakys į klausimus apie šią įmoką. Labai svarbu, kad žmonės žinotų – tik laiku sumokėtos nustatyto dydžio įmokos garantuoja, kad susirgęs žmogus neturės problemų gydymo įstaigose,  jam nereikės susirgus rūpintis draudimu ar mokėti už gydymą iš savo kišenės", – sakė VLK Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova.   Pasak V. Griškovos, reikėtų nepamiršti ir to, kad VMI mokėtojų įmokos ir skolos už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d., turi būti sumokėtos VMI (taikoma tiems, kurie iki šiol PSD įmokas mokėjo VMI).   Dar viena naujovė, kuri įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. – apdraustas PSD bus tik toks gyventojas, kuris neturės skolos ir bus sumokėjęs einamojo laikotarpio įmoką. Pavyzdžiui, jei gyventojas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. nebus sumokėjęs PSD įmokų ir pradės jas mokėti tik nuo liepos 2 d., jis bus apdraustas PSD tik tuomet, kai sumokės PSD skolą, susidariusią iki liepos 2 d.   „Neapdraustas PSD žmogus rizikuoja patirti dideles išlaidas, jei jam prireiktų medikų pagalbos tuomet, kai bus susidariusi didelė skola. Neapsidraudęs žmogus turės mokėti už gydymą iš savo kišenės, o draudimas PSD įsigalios tik sumokėjus visą skolos ir einamojo laikotarpio sumą", – primena V. Griškova.   Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, veikia valstybės nustatyta PSD sistema, kurioje visiems Lietuvos gyventojams taikoma prievolė draustis PSD, t. y. kiekvienas arba pats moka arba už jį turi būti mokamos PSD įmokos. Gyventojai, mokantys arba jei už juos mokamos nustatyto dydžio įmokos, turi teisę į valstybės nustatytą sveikatos priežiūrą, už kurią papildomai mokėti nereikia. Už sveikatos priežiūrą gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.   „Sodros" informacija apie PSD įmokų dydžius ir pasikeitimus skelbiama čia: Nuo 2016 m. sausio 1 d. keičiasi PSD įmokų dydžiai.  
 

Dėl įsigaliojusios naujos nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo atleidžiant iš darbo tvarkos

Nuo šių metų gruodžio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso nuostatai, pagal kurią pakeista nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka atleidžiant iš darbo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gauna nemažai paklausimų, susijusių su šiuo pakeitimu. Apibendrintai atsakydami į juos, VDI specialistai pateikia šią informaciją. Jei atleidžiamas darbuojas pageidauja atostogų. Kiekvienam darbuotojui kasmetinės atostogos yra privalomos. Tačiau, jei dėl tam tikrų aplinkybių jos nepanaudojamos, darbuotoją atleidžiant iš darbo privaloma jas kompensuoti. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos, jo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Pagal įsigaliojusią Darbo kodekso nuostatą, kada atleidžiant darbuotoją iš darbo nepanaudotos kasmetinės atostogos, šio darbuotojo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą, įvestas apribojimas: tokios atostogos negali būti suteikiamos daugiau kaip už trejus darbo metus (jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip). Piniginė kompensacija. Kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui pailsėti bei susigrąžinti darbingumą. Būtent todėl kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama. Vis dėlto, jei atleidžiamam iš darbo darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija, kurios dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija turėjo būti išmokėta už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Naująja nuostata atleidžiamam darbuotojui pinigais kompensuojamų nepanaudotų atostogų laikas ribojamas – kompensacija išmokama už ne daugiau kaip trijų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas. (Pastebėtina, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas privalo būti išmokėta nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. ir tuo atveju, kai atleidžiama dėl darbuotojo kaltės.) Teisė toje pačioje darbovietėje pasinaudoti sukauptomis atostogomis išliks. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pasikeičia reglamentavimas tik dėl atleidimo datos nukėlimo darbuotojo pageidavimu suteikiant nepanaudotas kasmetines atostogas ir dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas mokėjimo nutraukiant darbo santykius. Tačiau ir toliau toje pačioje darbovietėje dirbančiam darbuotojui teisė pasinaudoti sukauptomis neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis išlieka. Darbdavys yra įpareigotas kasmetines atostogas darbuotojui suteikti kiekvienais darbo metais. Tačiau galimos situacijos, kai darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (pvz., dėl savo ligos ir pan.). Todėl darbdavio ir darbuotojo susitarimu, vienais metais susikaupusios nepanaudotos kasmetinės atostogos gali būti panaudotos kitais metais.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojami euro ir užsienio valiutų santykiai

Šioje skiltyje pateikiami euro ir užsienio valiutų santykiai formuojami kiekvieną dieną pagal Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius, vadovaujantis: nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paaiškinimai: Pavyzdžiui, norėdami apskaičiuoti, kiek už 100 JAV dolerių gausite eurų, turite šią sumą padalyti iš skelbiamo euro ir JAV dolerio santykio. Pavyzdžiui, pasirinkus 2017 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2017 m. sausio 5 d. Pavyzdžiui, pasirinkus 2015 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2015 m. sausio 5 d. Atkreipiame dėmesį, kad skelbiant euro ir užsienio valiutos santykius, skelbiama, kiek 1 šalies valiutos vienetas (euras) vertas užsienio valiutos vienetų. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. skelbiant lito ir užsienio valiutos santykius, skelbta, kiek 1 užsienio valiutos vienetas vertas šalies valiutos vienetų (litų).   Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojamų euro ir užsienio valiutų santykių įrašai duomenų bazėje yra nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Šventės: aktualios teisės ir pareigos darbe

Šiuo metu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena kai kurias tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas. Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams, dirbantiems prieššventinę dieną, darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus). Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, pvz., vienoje darbovietėje dirba administratoriumi ir teisininku, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.  

Nuo sausio 1 d. PSD įmokas reikės mokėti „Sodrai“

 

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokančių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) laukia naujovė – nuo sausio 1 d. dėl šių įmokų reikės teirautis ir jas mokėti „Sodrai".  Be to, nuo sausio 1 d. iki 350 eurų didėja minimali mėnesio alga (MMA), todėl mokantys 9 proc. PSD įmoką, skaičiuojamą  nuo MMA, kas mėnesį turės mokėti 31,50 euro PSD įmoką, o  mokantiems 3 proc. PSD įmoką, įmoka sieks 10,50 eurų.   Ši žinia svarbi verslo liudijimus  turintiems asmenims, savarankiškai PSD besidraudžiantiems žmonėms ir tiems, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla – t. y. tiems, kurie iki šiol PSD įmokas moka VMI. „Tai, kad nuo naujų metų visas PSD įmokas administruos tik „Sodra", yra geras sprendimas – palengvinimas žmonėms. Iki šiol gyventojai klausinėja ne tik VMI, „Sodroje", bet ir Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) – kur iš tiesų jie turi mokėti PSD įmokas, kokio dydžio, kokį mokėtojo kodą reikia nurodyti. Dabar žmonėms bus aišku – nuo sausio 1 d . PSD įmokas reikės mokėti „Sodrai", kurios darbuotojai atsakys į klausimus apie šią įmoką. Labai svarbu, kad žmonės žinotų – tik laiku sumokėtos nustatyto dydžio įmokos garantuoja, kad susirgęs žmogus neturės problemų gydymo įstaigose,  jam nereikės susirgus rūpintis draudimu ar mokėti už gydymą iš savo kišenės", – sakė VLK Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova.   Pasak V. Griškovos, reikėtų nepamiršti ir to, kad VMI mokėtojų įmokos ir skolos už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d., turi būti sumokėtos VMI (taikoma tiems, kurie iki šiol PSD įmokas mokėjo VMI).   Dar viena naujovė, kuri įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. – apdraustas PSD bus tik toks gyventojas, kuris neturės skolos ir bus sumokėjęs einamojo laikotarpio įmoką. Pavyzdžiui, jei gyventojas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. nebus sumokėjęs PSD įmokų ir pradės jas mokėti tik nuo liepos 2 d., jis bus apdraustas PSD tik tuomet, kai sumokės PSD skolą, susidariusią iki liepos 2 d.   „Neapdraustas PSD žmogus rizikuoja patirti dideles išlaidas, jei jam prireiktų medikų pagalbos tuomet, kai bus susidariusi didelė skola. Neapsidraudęs žmogus turės mokėti už gydymą iš savo kišenės, o draudimas PSD įsigalios tik sumokėjus visą skolos ir einamojo laikotarpio sumą", – primena V. Griškova.   Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, veikia valstybės nustatyta PSD sistema, kurioje visiems Lietuvos gyventojams taikoma prievolė draustis PSD, t. y. kiekvienas arba pats moka arba už jį turi būti mokamos PSD įmokos. Gyventojai, mokantys arba jei už juos mokamos nustatyto dydžio įmokos, turi teisę į valstybės nustatytą sveikatos priežiūrą, už kurią papildomai mokėti nereikia. Už sveikatos priežiūrą gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.   „Sodros" informacija apie PSD įmokų dydžius ir pasikeitimus skelbiama čia: Nuo 2016 m. sausio 1 d. keičiasi PSD įmokų dydžiai.  
 

Dėl įsigaliojusios naujos nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo atleidžiant iš darbo tvarkos

Nuo šių metų gruodžio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso nuostatai, pagal kurią pakeista nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka atleidžiant iš darbo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gauna nemažai paklausimų, susijusių su šiuo pakeitimu. Apibendrintai atsakydami į juos, VDI specialistai pateikia šią informaciją. Jei atleidžiamas darbuojas pageidauja atostogų. Kiekvienam darbuotojui kasmetinės atostogos yra privalomos. Tačiau, jei dėl tam tikrų aplinkybių jos nepanaudojamos, darbuotoją atleidžiant iš darbo privaloma jas kompensuoti. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos, jo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Pagal įsigaliojusią Darbo kodekso nuostatą, kada atleidžiant darbuotoją iš darbo nepanaudotos kasmetinės atostogos, šio darbuotojo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą, įvestas apribojimas: tokios atostogos negali būti suteikiamos daugiau kaip už trejus darbo metus (jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip). Piniginė kompensacija. Kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui pailsėti bei susigrąžinti darbingumą. Būtent todėl kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama. Vis dėlto, jei atleidžiamam iš darbo darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija, kurios dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija turėjo būti išmokėta už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Naująja nuostata atleidžiamam darbuotojui pinigais kompensuojamų nepanaudotų atostogų laikas ribojamas – kompensacija išmokama už ne daugiau kaip trijų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas. (Pastebėtina, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas privalo būti išmokėta nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. ir tuo atveju, kai atleidžiama dėl darbuotojo kaltės.) Teisė toje pačioje darbovietėje pasinaudoti sukauptomis atostogomis išliks. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pasikeičia reglamentavimas tik dėl atleidimo datos nukėlimo darbuotojo pageidavimu suteikiant nepanaudotas kasmetines atostogas ir dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas mokėjimo nutraukiant darbo santykius. Tačiau ir toliau toje pačioje darbovietėje dirbančiam darbuotojui teisė pasinaudoti sukauptomis neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis išlieka. Darbdavys yra įpareigotas kasmetines atostogas darbuotojui suteikti kiekvienais darbo metais. Tačiau galimos situacijos, kai darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (pvz., dėl savo ligos ir pan.). Todėl darbdavio ir darbuotojo susitarimu, vienais metais susikaupusios nepanaudotos kasmetinės atostogos gali būti panaudotos kitais metais.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojami euro ir užsienio valiutų santykiai

Šioje skiltyje pateikiami euro ir užsienio valiutų santykiai formuojami kiekvieną dieną pagal Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius, vadovaujantis: nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paaiškinimai: Pavyzdžiui, norėdami apskaičiuoti, kiek už 100 JAV dolerių gausite eurų, turite šią sumą padalyti iš skelbiamo euro ir JAV dolerio santykio. Pavyzdžiui, pasirinkus 2017 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2017 m. sausio 5 d. Pavyzdžiui, pasirinkus 2015 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2015 m. sausio 5 d. Atkreipiame dėmesį, kad skelbiant euro ir užsienio valiutos santykius, skelbiama, kiek 1 šalies valiutos vienetas (euras) vertas užsienio valiutos vienetų. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. skelbiant lito ir užsienio valiutos santykius, skelbta, kiek 1 užsienio valiutos vienetas vertas šalies valiutos vienetų (litų).   Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojamų euro ir užsienio valiutų santykių įrašai duomenų bazėje yra nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Šventės: aktualios teisės ir pareigos darbe

Šiuo metu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena kai kurias tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas. Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams, dirbantiems prieššventinę dieną, darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus). Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, pvz., vienoje darbovietėje dirba administratoriumi ir teisininku, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.  

Nuo sausio 1 d. PSD įmokas reikės mokėti „Sodrai“

 

Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas mokančių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) laukia naujovė – nuo sausio 1 d. dėl šių įmokų reikės teirautis ir jas mokėti „Sodrai".  Be to, nuo sausio 1 d. iki 350 eurų didėja minimali mėnesio alga (MMA), todėl mokantys 9 proc. PSD įmoką, skaičiuojamą  nuo MMA, kas mėnesį turės mokėti 31,50 euro PSD įmoką, o  mokantiems 3 proc. PSD įmoką, įmoka sieks 10,50 eurų.   Ši žinia svarbi verslo liudijimus  turintiems asmenims, savarankiškai PSD besidraudžiantiems žmonėms ir tiems, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla – t. y. tiems, kurie iki šiol PSD įmokas moka VMI. „Tai, kad nuo naujų metų visas PSD įmokas administruos tik „Sodra", yra geras sprendimas – palengvinimas žmonėms. Iki šiol gyventojai klausinėja ne tik VMI, „Sodroje", bet ir Valstybinėje ligonių kasoje (VLK) – kur iš tiesų jie turi mokėti PSD įmokas, kokio dydžio, kokį mokėtojo kodą reikia nurodyti. Dabar žmonėms bus aišku – nuo sausio 1 d . PSD įmokas reikės mokėti „Sodrai", kurios darbuotojai atsakys į klausimus apie šią įmoką. Labai svarbu, kad žmonės žinotų – tik laiku sumokėtos nustatyto dydžio įmokos garantuoja, kad susirgęs žmogus neturės problemų gydymo įstaigose,  jam nereikės susirgus rūpintis draudimu ar mokėti už gydymą iš savo kišenės", – sakė VLK Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova.   Pasak V. Griškovos, reikėtų nepamiršti ir to, kad VMI mokėtojų įmokos ir skolos už laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d., turi būti sumokėtos VMI (taikoma tiems, kurie iki šiol PSD įmokas mokėjo VMI).   Dar viena naujovė, kuri įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. – apdraustas PSD bus tik toks gyventojas, kuris neturės skolos ir bus sumokėjęs einamojo laikotarpio įmoką. Pavyzdžiui, jei gyventojas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki liepos 1 d. nebus sumokėjęs PSD įmokų ir pradės jas mokėti tik nuo liepos 2 d., jis bus apdraustas PSD tik tuomet, kai sumokės PSD skolą, susidariusią iki liepos 2 d.   „Neapdraustas PSD žmogus rizikuoja patirti dideles išlaidas, jei jam prireiktų medikų pagalbos tuomet, kai bus susidariusi didelė skola. Neapsidraudęs žmogus turės mokėti už gydymą iš savo kišenės, o draudimas PSD įsigalios tik sumokėjus visą skolos ir einamojo laikotarpio sumą", – primena V. Griškova.   Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, veikia valstybės nustatyta PSD sistema, kurioje visiems Lietuvos gyventojams taikoma prievolė draustis PSD, t. y. kiekvienas arba pats moka arba už jį turi būti mokamos PSD įmokos. Gyventojai, mokantys arba jei už juos mokamos nustatyto dydžio įmokos, turi teisę į valstybės nustatytą sveikatos priežiūrą, už kurią papildomai mokėti nereikia. Už sveikatos priežiūrą gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.   „Sodros" informacija apie PSD įmokų dydžius ir pasikeitimus skelbiama čia: Nuo 2016 m. sausio 1 d. keičiasi PSD įmokų dydžiai.  
 

Dėl įsigaliojusios naujos nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo atleidžiant iš darbo tvarkos

Nuo šių metų gruodžio 1 d. įsigaliojus Darbo kodekso nuostatai, pagal kurią pakeista nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka atleidžiant iš darbo, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) gauna nemažai paklausimų, susijusių su šiuo pakeitimu. Apibendrintai atsakydami į juos, VDI specialistai pateikia šią informaciją. Jei atleidžiamas darbuojas pageidauja atostogų. Kiekvienam darbuotojui kasmetinės atostogos yra privalomos. Tačiau, jei dėl tam tikrų aplinkybių jos nepanaudojamos, darbuotoją atleidžiant iš darbo privaloma jas kompensuoti. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos, jo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. Pagal įsigaliojusią Darbo kodekso nuostatą, kada atleidžiant darbuotoją iš darbo nepanaudotos kasmetinės atostogos, šio darbuotojo pageidavimu, suteikiamos nukeliant atleidimo datą, įvestas apribojimas: tokios atostogos negali būti suteikiamos daugiau kaip už trejus darbo metus (jeigu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip). Piniginė kompensacija. Kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui pailsėti bei susigrąžinti darbingumą. Būtent todėl kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama. Vis dėlto, jei atleidžiamam iš darbo darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija, kurios dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija turėjo būti išmokėta už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Naująja nuostata atleidžiamam darbuotojui pinigais kompensuojamų nepanaudotų atostogų laikas ribojamas – kompensacija išmokama už ne daugiau kaip trijų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas. (Pastebėtina, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas privalo būti išmokėta nepriklausomai nuo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. ir tuo atveju, kai atleidžiama dėl darbuotojo kaltės.) Teisė toje pačioje darbovietėje pasinaudoti sukauptomis atostogomis išliks. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. gruodžio 1 d. pasikeičia reglamentavimas tik dėl atleidimo datos nukėlimo darbuotojo pageidavimu suteikiant nepanaudotas kasmetines atostogas ir dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas mokėjimo nutraukiant darbo santykius. Tačiau ir toliau toje pačioje darbovietėje dirbančiam darbuotojui teisė pasinaudoti sukauptomis neišnaudotomis kasmetinėmis atostogomis išlieka. Darbdavys yra įpareigotas kasmetines atostogas darbuotojui suteikti kiekvienais darbo metais. Tačiau galimos situacijos, kai darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (pvz., dėl savo ligos ir pan.). Todėl darbdavio ir darbuotojo susitarimu, vienais metais susikaupusios nepanaudotos kasmetinės atostogos gali būti panaudotos kitais metais.