Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi 2018.03.26 Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: turi būti slapta (nevieša); turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.   Byloje nustatyta, kad nuteistoji, dirbdama pardavimų vadybininke ir su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, savo darbo vietoje naudodamasi „Skype“ pokalbių programa, atskleidė tretiesiems asmenims savo darbdavės komercine paslaptimi laikomą informaciją. Perduodama informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo įmonei padarė didelę turtinę žalą – beveik 29 tūks. Eur.   Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kasatorę pripažino kalta ir nuteisė už komercinės paslapties atskleidimą, skyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, bei priteisė 35 tūks. Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė iš dalies ir priteisė beveik 29 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.   Kasaciniu skundu nuteistoji prašė bylą nutraukti argumentuodama tuo, kad informacija, kurią įmonė laikė komercine paslaptimi neatitiko įstatyme nurodytų ir teismų praktikoje suformuotų komercinės paslapties turiniui keliamų kriterijų, t. y. įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių ir asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašas; toks sąrašas nebuvo jai pateiktas susipažinti. Taigi, ji negalėjo žinoti, kokią informaciją įmonė laikė komercine paslaptimi.   Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, išaiškino tai, kad komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą ­– verslo, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan. Tokia informacija paprastai pripažįstami įvairūs duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus ir gavėjus (kontaktai, atsakingi asmenys ir pan.); krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinių savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos; ūkio subjektų klientų sąrašas, informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Pasak teisėjų kolegijos, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Kitaip tariant, darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. „Be to, labai svarbu, ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Tam tikra informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi, jeigu tos informacijos savininkas imasi priemonių jai apsaugoti (pavyzdžiui, fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių). Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama“, – nurodoma nutartyje. Pažymėtina, kad tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, buvo nurodyta kasatorės ir darbdavio susitarime dėl konfidencialumo. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, kita su tuo susijusi informacija. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, ji nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės veikloje; tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra įmonės klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinami apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Šioje situacijoje nuteistoji perdavė tretiesiems asmenims tokius duomenis, kuriuos ji galėjo sužinoti tik iš darbdavio. Kolegija atkreipė dėmesį į  tai, kad informacijos, laikomos bendrovės komercine paslaptimi, apibrėžtumą paprastai lemia verslo, ūkio subjektų veiklos principai ir rinkos dėsniai; informacija, laikoma bendrovės komercine paslaptimi, gali būti sunkiai apibrėžiama konkrečiais įmonių pavadinimais, adresais, telefonais ir kt.; be to, ši informacija tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu gali keistis, ryšiai su vienais klientais gali pasibaigti, atsirasti naujų klientų ir pan. „Ūkio subjektui nėra keliami reikalavimai tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente“, –– konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-101-628/2018). www.teismai.lt   Background image created by Luis_molinero - Freepik.com  

“SODRA” praneša: „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.  

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojami euro ir užsienio valiutų santykiai

Šioje skiltyje pateikiami euro ir užsienio valiutų santykiai formuojami kiekvieną dieną pagal Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius, vadovaujantis: nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paaiškinimai: Pavyzdžiui, norėdami apskaičiuoti, kiek už 100 JAV dolerių gausite eurų, turite šią sumą padalyti iš skelbiamo euro ir JAV dolerio santykio. Pavyzdžiui, pasirinkus 2017 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2017 m. sausio 5 d. Pavyzdžiui, pasirinkus 2015 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2015 m. sausio 5 d. Atkreipiame dėmesį, kad skelbiant euro ir užsienio valiutos santykius, skelbiama, kiek 1 šalies valiutos vienetas (euras) vertas užsienio valiutos vienetų. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. skelbiant lito ir užsienio valiutos santykius, skelbta, kiek 1 užsienio valiutos vienetas vertas šalies valiutos vienetų (litų).   Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojamų euro ir užsienio valiutų santykių įrašai duomenų bazėje yra nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Šventės: aktualios teisės ir pareigos darbe

Šiuo metu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena kai kurias tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas. Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams, dirbantiems prieššventinę dieną, darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus). Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, pvz., vienoje darbovietėje dirba administratoriumi ir teisininku, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.  

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi 2018.03.26 Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: turi būti slapta (nevieša); turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.   Byloje nustatyta, kad nuteistoji, dirbdama pardavimų vadybininke ir su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, savo darbo vietoje naudodamasi „Skype“ pokalbių programa, atskleidė tretiesiems asmenims savo darbdavės komercine paslaptimi laikomą informaciją. Perduodama informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo įmonei padarė didelę turtinę žalą – beveik 29 tūks. Eur.   Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kasatorę pripažino kalta ir nuteisė už komercinės paslapties atskleidimą, skyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, bei priteisė 35 tūks. Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė iš dalies ir priteisė beveik 29 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.   Kasaciniu skundu nuteistoji prašė bylą nutraukti argumentuodama tuo, kad informacija, kurią įmonė laikė komercine paslaptimi neatitiko įstatyme nurodytų ir teismų praktikoje suformuotų komercinės paslapties turiniui keliamų kriterijų, t. y. įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių ir asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašas; toks sąrašas nebuvo jai pateiktas susipažinti. Taigi, ji negalėjo žinoti, kokią informaciją įmonė laikė komercine paslaptimi.   Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, išaiškino tai, kad komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą ­– verslo, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan. Tokia informacija paprastai pripažįstami įvairūs duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus ir gavėjus (kontaktai, atsakingi asmenys ir pan.); krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinių savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos; ūkio subjektų klientų sąrašas, informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Pasak teisėjų kolegijos, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Kitaip tariant, darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. „Be to, labai svarbu, ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Tam tikra informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi, jeigu tos informacijos savininkas imasi priemonių jai apsaugoti (pavyzdžiui, fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių). Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama“, – nurodoma nutartyje. Pažymėtina, kad tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, buvo nurodyta kasatorės ir darbdavio susitarime dėl konfidencialumo. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, kita su tuo susijusi informacija. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, ji nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės veikloje; tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra įmonės klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinami apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Šioje situacijoje nuteistoji perdavė tretiesiems asmenims tokius duomenis, kuriuos ji galėjo sužinoti tik iš darbdavio. Kolegija atkreipė dėmesį į  tai, kad informacijos, laikomos bendrovės komercine paslaptimi, apibrėžtumą paprastai lemia verslo, ūkio subjektų veiklos principai ir rinkos dėsniai; informacija, laikoma bendrovės komercine paslaptimi, gali būti sunkiai apibrėžiama konkrečiais įmonių pavadinimais, adresais, telefonais ir kt.; be to, ši informacija tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu gali keistis, ryšiai su vienais klientais gali pasibaigti, atsirasti naujų klientų ir pan. „Ūkio subjektui nėra keliami reikalavimai tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente“, –– konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-101-628/2018). www.teismai.lt   Background image created by Luis_molinero - Freepik.com  

“SODRA” praneša: „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.  

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojami euro ir užsienio valiutų santykiai

Šioje skiltyje pateikiami euro ir užsienio valiutų santykiai formuojami kiekvieną dieną pagal Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius, vadovaujantis: nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paaiškinimai: Pavyzdžiui, norėdami apskaičiuoti, kiek už 100 JAV dolerių gausite eurų, turite šią sumą padalyti iš skelbiamo euro ir JAV dolerio santykio. Pavyzdžiui, pasirinkus 2017 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2017 m. sausio 5 d. Pavyzdžiui, pasirinkus 2015 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2015 m. sausio 5 d. Atkreipiame dėmesį, kad skelbiant euro ir užsienio valiutos santykius, skelbiama, kiek 1 šalies valiutos vienetas (euras) vertas užsienio valiutos vienetų. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. skelbiant lito ir užsienio valiutos santykius, skelbta, kiek 1 užsienio valiutos vienetas vertas šalies valiutos vienetų (litų).   Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojamų euro ir užsienio valiutų santykių įrašai duomenų bazėje yra nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Šventės: aktualios teisės ir pareigos darbe

Šiuo metu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena kai kurias tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas. Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams, dirbantiems prieššventinę dieną, darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus). Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, pvz., vienoje darbovietėje dirba administratoriumi ir teisininku, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.  

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi 2018.03.26 Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: turi būti slapta (nevieša); turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.   Byloje nustatyta, kad nuteistoji, dirbdama pardavimų vadybininke ir su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, savo darbo vietoje naudodamasi „Skype“ pokalbių programa, atskleidė tretiesiems asmenims savo darbdavės komercine paslaptimi laikomą informaciją. Perduodama informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo įmonei padarė didelę turtinę žalą – beveik 29 tūks. Eur.   Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kasatorę pripažino kalta ir nuteisė už komercinės paslapties atskleidimą, skyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, bei priteisė 35 tūks. Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė iš dalies ir priteisė beveik 29 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.   Kasaciniu skundu nuteistoji prašė bylą nutraukti argumentuodama tuo, kad informacija, kurią įmonė laikė komercine paslaptimi neatitiko įstatyme nurodytų ir teismų praktikoje suformuotų komercinės paslapties turiniui keliamų kriterijų, t. y. įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių ir asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašas; toks sąrašas nebuvo jai pateiktas susipažinti. Taigi, ji negalėjo žinoti, kokią informaciją įmonė laikė komercine paslaptimi.   Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, išaiškino tai, kad komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą ­– verslo, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan. Tokia informacija paprastai pripažįstami įvairūs duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus ir gavėjus (kontaktai, atsakingi asmenys ir pan.); krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinių savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos; ūkio subjektų klientų sąrašas, informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Pasak teisėjų kolegijos, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Kitaip tariant, darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. „Be to, labai svarbu, ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Tam tikra informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi, jeigu tos informacijos savininkas imasi priemonių jai apsaugoti (pavyzdžiui, fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių). Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama“, – nurodoma nutartyje. Pažymėtina, kad tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, buvo nurodyta kasatorės ir darbdavio susitarime dėl konfidencialumo. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, kita su tuo susijusi informacija. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, ji nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės veikloje; tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra įmonės klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinami apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Šioje situacijoje nuteistoji perdavė tretiesiems asmenims tokius duomenis, kuriuos ji galėjo sužinoti tik iš darbdavio. Kolegija atkreipė dėmesį į  tai, kad informacijos, laikomos bendrovės komercine paslaptimi, apibrėžtumą paprastai lemia verslo, ūkio subjektų veiklos principai ir rinkos dėsniai; informacija, laikoma bendrovės komercine paslaptimi, gali būti sunkiai apibrėžiama konkrečiais įmonių pavadinimais, adresais, telefonais ir kt.; be to, ši informacija tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu gali keistis, ryšiai su vienais klientais gali pasibaigti, atsirasti naujų klientų ir pan. „Ūkio subjektui nėra keliami reikalavimai tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente“, –– konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-101-628/2018). www.teismai.lt   Background image created by Luis_molinero - Freepik.com  

“SODRA” praneša: „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.  

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojami euro ir užsienio valiutų santykiai

Šioje skiltyje pateikiami euro ir užsienio valiutų santykiai formuojami kiekvieną dieną pagal Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius, vadovaujantis: nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paaiškinimai: Pavyzdžiui, norėdami apskaičiuoti, kiek už 100 JAV dolerių gausite eurų, turite šią sumą padalyti iš skelbiamo euro ir JAV dolerio santykio. Pavyzdžiui, pasirinkus 2017 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2017 m. sausio 5 d. Pavyzdžiui, pasirinkus 2015 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2015 m. sausio 5 d. Atkreipiame dėmesį, kad skelbiant euro ir užsienio valiutos santykius, skelbiama, kiek 1 šalies valiutos vienetas (euras) vertas užsienio valiutos vienetų. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. skelbiant lito ir užsienio valiutos santykius, skelbta, kiek 1 užsienio valiutos vienetas vertas šalies valiutos vienetų (litų).   Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojamų euro ir užsienio valiutų santykių įrašai duomenų bazėje yra nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Šventės: aktualios teisės ir pareigos darbe

Šiuo metu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena kai kurias tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas. Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams, dirbantiems prieššventinę dieną, darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus). Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, pvz., vienoje darbovietėje dirba administratoriumi ir teisininku, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.  

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi 2018.03.26 Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: turi būti slapta (nevieša); turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.   Byloje nustatyta, kad nuteistoji, dirbdama pardavimų vadybininke ir su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, savo darbo vietoje naudodamasi „Skype“ pokalbių programa, atskleidė tretiesiems asmenims savo darbdavės komercine paslaptimi laikomą informaciją. Perduodama informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo įmonei padarė didelę turtinę žalą – beveik 29 tūks. Eur.   Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kasatorę pripažino kalta ir nuteisė už komercinės paslapties atskleidimą, skyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, bei priteisė 35 tūks. Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė iš dalies ir priteisė beveik 29 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.   Kasaciniu skundu nuteistoji prašė bylą nutraukti argumentuodama tuo, kad informacija, kurią įmonė laikė komercine paslaptimi neatitiko įstatyme nurodytų ir teismų praktikoje suformuotų komercinės paslapties turiniui keliamų kriterijų, t. y. įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių ir asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašas; toks sąrašas nebuvo jai pateiktas susipažinti. Taigi, ji negalėjo žinoti, kokią informaciją įmonė laikė komercine paslaptimi.   Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, išaiškino tai, kad komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą ­– verslo, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan. Tokia informacija paprastai pripažįstami įvairūs duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus ir gavėjus (kontaktai, atsakingi asmenys ir pan.); krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinių savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos; ūkio subjektų klientų sąrašas, informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Pasak teisėjų kolegijos, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Kitaip tariant, darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. „Be to, labai svarbu, ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Tam tikra informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi, jeigu tos informacijos savininkas imasi priemonių jai apsaugoti (pavyzdžiui, fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių). Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama“, – nurodoma nutartyje. Pažymėtina, kad tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, buvo nurodyta kasatorės ir darbdavio susitarime dėl konfidencialumo. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, kita su tuo susijusi informacija. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, ji nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės veikloje; tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra įmonės klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinami apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Šioje situacijoje nuteistoji perdavė tretiesiems asmenims tokius duomenis, kuriuos ji galėjo sužinoti tik iš darbdavio. Kolegija atkreipė dėmesį į  tai, kad informacijos, laikomos bendrovės komercine paslaptimi, apibrėžtumą paprastai lemia verslo, ūkio subjektų veiklos principai ir rinkos dėsniai; informacija, laikoma bendrovės komercine paslaptimi, gali būti sunkiai apibrėžiama konkrečiais įmonių pavadinimais, adresais, telefonais ir kt.; be to, ši informacija tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu gali keistis, ryšiai su vienais klientais gali pasibaigti, atsirasti naujų klientų ir pan. „Ūkio subjektui nėra keliami reikalavimai tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente“, –– konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-101-628/2018). www.teismai.lt   Background image created by Luis_molinero - Freepik.com  

“SODRA” praneša: „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.  

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojami euro ir užsienio valiutų santykiai

Šioje skiltyje pateikiami euro ir užsienio valiutų santykiai formuojami kiekvieną dieną pagal Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius, vadovaujantis: nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paaiškinimai: Pavyzdžiui, norėdami apskaičiuoti, kiek už 100 JAV dolerių gausite eurų, turite šią sumą padalyti iš skelbiamo euro ir JAV dolerio santykio. Pavyzdžiui, pasirinkus 2017 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2017 m. sausio 5 d. Pavyzdžiui, pasirinkus 2015 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2015 m. sausio 5 d. Atkreipiame dėmesį, kad skelbiant euro ir užsienio valiutos santykius, skelbiama, kiek 1 šalies valiutos vienetas (euras) vertas užsienio valiutos vienetų. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. skelbiant lito ir užsienio valiutos santykius, skelbta, kiek 1 užsienio valiutos vienetas vertas šalies valiutos vienetų (litų).   Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojamų euro ir užsienio valiutų santykių įrašai duomenų bazėje yra nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Šventės: aktualios teisės ir pareigos darbe

Šiuo metu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena kai kurias tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas. Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams, dirbantiems prieššventinę dieną, darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus). Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, pvz., vienoje darbovietėje dirba administratoriumi ir teisininku, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.  

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi

Darbdavys turi aiškiai informuoti darbuotoją, kokia informacija jo įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi 2018.03.26 Norint, kad informacija būtų laikoma komercine paslaptimi, ji turi atitikti tam tikrus požymius: turi būti slapta (nevieša); turi turėti tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama; turi būti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą.   Byloje nustatyta, kad nuteistoji, dirbdama pardavimų vadybininke ir su darbdaviu pasirašiusi susitarimą dėl konfidencialumo, savo darbo vietoje naudodamasi „Skype“ pokalbių programa, atskleidė tretiesiems asmenims savo darbdavės komercine paslaptimi laikomą informaciją. Perduodama informaciją apie klientus, vykdomų pervežimų maršrutus, krovinių vežėjus, siuntėjus ir gavėjus, ekspedijavimo įmonei padarė didelę turtinę žalą – beveik 29 tūks. Eur.   Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas kasatorę pripažino kalta ir nuteisė už komercinės paslapties atskleidimą, skyrė 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą, bei priteisė 35 tūks. Eur turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė iš dalies ir priteisė beveik 29 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.   Kasaciniu skundu nuteistoji prašė bylą nutraukti argumentuodama tuo, kad informacija, kurią įmonė laikė komercine paslaptimi neatitiko įstatyme nurodytų ir teismų praktikoje suformuotų komercinės paslapties turiniui keliamų kriterijų, t. y. įmonėje nebuvo sudarytas komercinių paslapčių ir asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašas; toks sąrašas nebuvo jai pateiktas susipažinti. Taigi, ji negalėjo žinoti, kokią informaciją įmonė laikė komercine paslaptimi.   Aukščiausiasis Teismas, atmesdamas kasacinį skundą, išaiškino tai, kad komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą ­– verslo, gamybinį pranašumą, finansinę naudą ir pan. Tokia informacija paprastai pripažįstami įvairūs duomenys apie klientus, užsakovus, krovinių siuntėjus ir gavėjus (kontaktai, atsakingi asmenys ir pan.); krovinių duomenys, vežimo sąlygos, krovinių savybės, specialūs leidimai, sutartinės krovinių vežimo kainos; ūkio subjektų klientų sąrašas, informacija apie klientus, apimanti įvairiausius duomenis, gaunamus palaikant ilgamečius veiklos ryšius; kokie konkretūs kiekvieno kliento poreikiai, koks jo mokumas, finansinė būklė, patikimumas, koks paslaugų komplektas ir kokiomis sąlygomis teikiamas, už kokią kainą tai daroma; informacija apie siūlomus produkcijos pirkėjus, verslo partnerius, pasirengimą ir dalyvavimą viešuosiuose konkursuose. Pasak teisėjų kolegijos, informacija gali būti nepripažinta komercine paslaptimi, jeigu ūkio subjektas nebuvo sudaręs su darbuotoju, atskleidusiu šias paslaptis, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos. Kitaip tariant, darbuotojų pareiga saugoti konfidencialią informaciją kyla iš sutarties – konfidencialumo nuostatos, įtrauktos į darbo sutartį, arba atskiros tarp šalių sudarytos konfidencialumo sutarties. „Be to, labai svarbu, ar darbuotojas buvo informuotas, kokia informacija konkrečioje įmonėje yra laikoma komercine paslaptimi. Tam tikra informacija laikytina įmonės komercine paslaptimi, jeigu tos informacijos savininkas imasi priemonių jai apsaugoti (pavyzdžiui, fizinių, techninių, teisinių, organizacinių ar kitokių priemonių). Taigi informacija, kurią bendrovė laiko komercine paslaptimi, turi būti slapta, labai svarbi ir identifikuojama“, – nurodoma nutartyje. Pažymėtina, kad tai, kas yra laikoma komercine paslaptimi, buvo nurodyta kasatorės ir darbdavio susitarime dėl konfidencialumo. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad bendrovės komercine paslaptimi laikoma visų esamų ir buvusių klientų, bendradarbiaujančių ūkio subjektų ir tiekėjų sąrašas, adresai, telefonai, atsakingi kontaktiniai asmenys, kontaktų, derybų, susitikimų, susirašinėjimų esmė ir detalės, kita su tuo susijusi informacija. Kasacinis teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės klientų duomenys (jų pavadinimai, adresai ir pan.) yra prieinami viešai, ji nepaneigia tokios informacijos vertės ir svarbos konkrečios įmonės veikloje; tai nereiškia, kad toks duomenų prieinamumas leidžia viešai nustatyti, jog būtent šie ūkio subjektai yra įmonės klientai. Pažymėtina tai, kad tokie ūkio subjektų duomenys, kaip jų adresai ar informacija apie vykdomą veiklą, paprastai yra viešai prieinami apie bet kurį teisėtai veikiantį juridinį asmenį. Tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija, o būtent duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis toks ūkio subjektas naudojasi, nes tik tokia informacija gali suteikti ūkio subjektui pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Šioje situacijoje nuteistoji perdavė tretiesiems asmenims tokius duomenis, kuriuos ji galėjo sužinoti tik iš darbdavio. Kolegija atkreipė dėmesį į  tai, kad informacijos, laikomos bendrovės komercine paslaptimi, apibrėžtumą paprastai lemia verslo, ūkio subjektų veiklos principai ir rinkos dėsniai; informacija, laikoma bendrovės komercine paslaptimi, gali būti sunkiai apibrėžiama konkrečiais įmonių pavadinimais, adresais, telefonais ir kt.; be to, ši informacija tam tikru įmonės veiklos laikotarpiu gali keistis, ryšiai su vienais klientais gali pasibaigti, atsirasti naujų klientų ir pan. „Ūkio subjektui nėra keliami reikalavimai tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme – nebūtina, kad tai, kas atitinkamoje įmonėje yra komercinė paslaptis, būtų nurodyta viename materialiame arba elektroniniame dokumente“, –– konstatavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu. Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-101-628/2018). www.teismai.lt   Background image created by Luis_molinero - Freepik.com  

“SODRA” praneša: „Grindų“ efektas: traukiasi mažiausiai uždirbančiųjų gretos

Už 38 tūkstančius visą mėnesį dirbusių šalies gyventojų darbdaviai sumokėjo papildomas socialinio draudimo įmokas, kad jie galėtų įgyti pilną stažą. Dar 37 tūkstančiai darbuotojų, kurie gruodį gavo atlyginimą, nesiekiantį minimalios mėnesinės algos (MMA), sausį uždirbo didesnes – MMA perkopusias – pajamas, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos.  

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojami euro ir užsienio valiutų santykiai

Šioje skiltyje pateikiami euro ir užsienio valiutų santykiai formuojami kiekvieną dieną pagal Europos Centrinio Banko ir Lietuvos banko skelbiamus euro ir užsienio valiutų santykius, vadovaujantis: nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatomis; nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paaiškinimai: Pavyzdžiui, norėdami apskaičiuoti, kiek už 100 JAV dolerių gausite eurų, turite šią sumą padalyti iš skelbiamo euro ir JAV dolerio santykio. Pavyzdžiui, pasirinkus 2017 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 4 dalies 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2017 m. sausio 5 d. Pavyzdžiui, pasirinkus 2015 m. sausio 5 d., pateikiami euro ir užsienio valiutos santykiai, kurie pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 5 straipsnio 2 punkto nuostatas apskaitoje taikomi 2015 m. sausio 5 d. Atkreipiame dėmesį, kad skelbiant euro ir užsienio valiutos santykius, skelbiama, kiek 1 šalies valiutos vienetas (euras) vertas užsienio valiutos vienetų. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. skelbiant lito ir užsienio valiutos santykius, skelbta, kiek 1 užsienio valiutos vienetas vertas šalies valiutos vienetų (litų).   Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą formuojamų euro ir užsienio valiutų santykių įrašai duomenų bazėje yra nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

Šventės: aktualios teisės ir pareigos darbe

Šiuo metu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo, kiti su šventiniu periodu susiję darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena kai kurias tiek darbuotojui, tiek darbdaviui aktualias teises bei pareigas. Darbo trukmė trumpinama viena valanda. Darbuotojams, dirbantiems prieššventinę dieną, darbo dienos (pamainos) trukmė turi būti trumpinama viena valanda (išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus). Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, pvz., vienoje darbovietėje dirba administratoriumi ir teisininku, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.